2016 02 01 Kultūros ir meno žurnalo "Durys" sėkmės istorija

„Durys“: nuo laikraščio priedo iki žurnalo

 

Treti metai kas mėnesį Klaipėdoje išeina 64 puslapių spalvotas, gausiai iliustruotas nekomercinis kultūros ir meno žurnalas „Durys“ neįprastu, mįslingu viršeliu, kurį kiekvieną kartą puošia vis kitas klaipėdiečio dailininko Mindaugo Petrulio specialiai jam sukurtas kaligrafijos inkliuzas.

 

Tęstinis projektas

 

Iš tikrųjų tai – tęstinis projektas. Šis žurnalas išaugo iš to paties pavadinimo dienraščio priedo. 1995-ųjų sausį su „Klaipėdos” laikraščiu kultūros žurnalistės Ritos Bočiulytės iniciatyva pasirodė pirmasis meno leidinio „Durys” numeris. Kaip dienraščio sudėtinė dalis „Durys“ kas mėnesį su juo išeidavo iki 2014-ųjų, pamažu augdamos, gražėdamos ir stiprėdamos. 20-aisiais leidimo metais jos tapo specializuotu kultūros ir meno žurnalu – pirmuoju ir kol kas vieninteliu tokiu ne tik Klaipėdoje ir jos krašte, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje. Žurnalas platinamas su „Klaipėdos“ laikraščiu, taip pat prenumeruojamas atskirai.

Be kitų publikacijų kultūros ir meno temomis, jame galima rasti ir rašytojo Gintaro Grajausko sudaromus literatūrinius „Gintaro lašus“, nuo 2003-iųjų balandžio esančius sudėtine „Durų“ dalimi. „Gintaro lašų“ tradicija siekia dar anksčiau – jie kaip laikraščio priedas ėjo su pertraukomis, atnaujinti 1985-aisiais, o pirmąsyk su „Klaipėda“ pasirodė dar šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, tapdami bene pirmuoju tokio pobūdžio dienraščio leidiniu Lietuvoje.

„Dabar galvoju, kaip čia mums pavyko tiek metų išsilaikyti, išlikti ir nesunykti, nors ne sykį balansavome ties riba – būti ar nebūti. Turbūt padėjo užsispyrimas ir atkaklumas. Tikėjimas, kad to reikia mūsų kultūrai ir jos žmonėms, dar nepraradusiems poreikio kurti, mąstyti, analizuoti, lyginti, vertinti. Sunkmečiu gelbėjo viltis, kad kultūra yra valstybės pamatas, kad ji neleis jam sugriūti. Ir paprašyta paramos, ji nenusisuko – Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas „Durų“ projektą remia nuo 2004-ųjų. Jo pasitikėjimas, finansinė pagalba ir moralinis palaikymas leido žengti ir naują kokybinį žingsnį – nuo laikraščio priedo iki žurnalo, drauge tobulinti jį“, – dalijosi mintimis „Durų“ redaktorė Rita Bočiulytė. Anot jos, be visokeriopos Fondo paramos tai būtų utopija, o Fondui padedant gali įgyvendinti ne tik savo, bet ir Klaipėdos kultūrinės bendruomenės svajonę. „Gal ne viskas taip tobula, kaip norėtųsi, bet tikiu, kad žurnalas turi ateitį, dėl kurios verta ir dar teks gerokai paplušėti”, – ryžtingai nusiteikusi  „Durų“ redaktorė.

 

Kam to reikia

 

Kristina Jokubavičienė, dailėtyrininkė, LDM Prano Domšaičio galerijos vedėja: „Kultūros ir meno žurnalo „Durys“ istorijoje yra dvi svarbios datos. 1995 m. sausio 27 d. pasirodė pirmasis dienraščio Klaipėda priedo – meno leidinio „Durys“  numeris.  Leidinio sudarytoja žurnalistė Rita Bočiulytė tuomet  rašė leidėjo žodyje: „Mūsų „Durys“ – tai durys į kūrybos menę. Tai pasivaikščiojimas meno kūrėjų, jo žinovų ir subjektyvių vertintojų-vartotojų draugijoje. Mūsų „Durys“ plačiai atvertos uostamiesčio kūrybinėms sąjungoms, grupėms, grupuotėms ir laisvų laisviausiems menininkams. Kad mūsų „Durys“ nebūtų be rankenos, Jus, mielieji menininkai ir meno suvokėjai – žiūrovai, klausytojai, kritikai – menotyrininkai-profesionalai, šiaip bičiuliai ir priešai, kviečiame visus su mumis bendradarbiauti“.

Verta pastebėti, kad visi šie pasižadėjimai ir lūkesčiai išsipildė su kaupu. Jau pirmaisiais metais „Durys“ pradėjo formuoti  savąją „meno galeriją“ – buvo publikuojami išsamūs, gausiai iliustruoti straipsniai apie Klaipėdos skulptorius, tapytojus, grafikus, metalo plastikos meistrus. Tai buvo neįprasta, įdomu, visai naujas formatas. Savotišku puikaus starto, teisingai pasirinktos krypties patvirtinimu tapo Ritos Bočiulytės kuruota paroda „Durys“, vykusi  1997 m. uostamiesčio Parodų rūmuose. Galima drąsiai teigti, kad tai buvo viena pirmųjų konceptualių parodų Klaipėdoje. 

Per keliolika priedo leidimo metų tapo lyg ir savaime suprantama, kad paskutinį mėnesio ketvirtadienį kartu su Klaipėda gausi ir „Duris“, kuriose  bus visa  informacija apie tai, kas vyko, vyksta ir vyks uostamiesčio kultūros ir meno padangėje, kuriose rasi ir parodų recenzijų, ir spektaklių aptarimų, greitų aktualijų ir gilesnių miesto kultūros gyvenimo įžvalgų.

Gavę 2014 m. sausio 30 d.  dienraščio „Klaipėda“ numerį, uostamiesčio kultūros ir meno žmonės turėjo mažų mažiausiai aiktelėti: vietoj įprasto meninio priedo „Durys“ jie rado  mėnesinį kultūros ir meno žurnalą „Durys“ – su santūriu grafiko Mindaugo Petrulio viršeliu, bet viduje spalvingą, gausiai iliustruotą, net 68 puslapių, išsamų ir, kaip visada, įdomų. Išsilaikęs 20 metų, pastarąjį dešimtmetį gaudamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės dalinį finansavimą, nekomercinis meno leidinys subrendo kokybiškai naujam etapui.

Sunku keliais žodžiais nusakyti jo reikšmę ir įtaką Klaipėdos (ir Vakarų Lietuvos regiono) kultūros ir meno gyvenimui. Viena neabejotina – „Durys“ svariai prisidėjo ir toliau prisideda prie kultūros gyvenimo mieste palaikymo ir sklaidos, žurnalas reikalingas tiems, kurie jaučia gyvybinį poreikį kurti, mąstyti, analizuoti ir vertinti.  Tik leidėjų atkaklumas ir užsispyrimas, tikėjimas, kad kultūra yra visų mūsų ir valstybės egzistavimo pagrindas, per tuos du dešimtmečius permainingų metų padėjo leidiniui išlikti, nesunykti ir nesusmulkėti“.

 

Kultūros reiškinys

 

Ignas Kazakevičius, menotyrininkas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius: „20 metų buvęs Klaipėdos meno forumu laikraščio „Klaipėda“ priedas „Durys“ jau treti metai yra vienintelis kultūros ir meno žurnalas Vakarų Lietuvos regione. Žurnalas sėkmingai išlaiko temų įvairovę ir operatyvumą, pasižymi informacijos ir vaizdo kokybe. Jame publikuojamos recenzijos ir straipsniai apie dailę, teatrą, muziką, fotografiją, reprodukuojami tapybos, skulptūros, grafikos, fotografijos kūriniai, spausdinama grožinė literatūra, dažni pokalbiai su vietiniais ir užsienio kūrėjais. Leidinio auditorija – ieškantis ir reflektuojantis žmogus, kuriam būtinas visapusiškas ir plataus akiračio dialogo partneris. „Durys“ – tai Klaipėdos kultūros ir meno procesų apžvalga bei analizė ir šių procesų dalyvių kultūrinio mentaliteto formavimas“.

Loreta Narvilaitė, Klaipėdos koncertų salės pavaduotoja kultūrinei veiklai, kompozitorė: „Kultūros ir meno žurnalas „Durys” kas mėnesį profesionaliai apžvelgia ir įvertina ryškiausius Klaipėdos kultūros įvykius, skirdamas dėmesį muzikai, teatrui, dailei, kinui, šokiui ir kitiems menams, pristato iškiliausius miesto bei šalies menininkus, verčia  pamirštus miesto istorijos puslapius. Jis platinamas kartu su „Klaipėdos” dienraščiu, tad leidinio skaitytojų ratas yra tikrai gausus. Tai atviros ir taiklios minties, plačių interesų ir įžvalgų žurnalas, kurį labai įdomu skaityti. Juolab kai Klaipėdos kultūros įvykių ir asmenybių dažnai „nepastebi“ šalies kultūriniai leidiniai“.

Loreta Jonavičienė, muzikė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė: „Kultūros ir meno žurnalas „Durys“ nuo pirmo numerio tapo vienu iš reikšmingiausių ir vertingiausių kultūrinių reiškinių mano gyvenime. Dabartiniame vartotojiškame pasaulyje, kuriame klesti vadinamoji „mirties kultūra“ ir beprotiški tempai, išprususiam, kultūringam inteligentui ar net aristokratui be tokio leidinio gyvenimo kasdienybė pajūryje būtų nepilnavertė ir skurdi. Žurnalo redaktorė Rita Bočiulytė bei jos komanda labai profesionaliai ir su nuoširdžiu atsidavimu vykdo uostamiesčio viso kultūrinio gyvenimo taip reikalingą dokumentavimo funkciją, kuri turi nenuginčijamą išliekamąją vertę. Visada be galo laukiu naujojo žurnalo pasirodymo, kuriame atsispindi patys svarbiausi, unikaliausi ir reikšmingiausi Klaipėdos kultūriniai bei meniniai renginiai, projektai, parodos, spektakliai ir koncertai. Be galo malonu paskaityti dar negirdėtus literatūrinius opusus, išgirsti menininkų atvirus prisipažinimus, įsigilinti į intelektualių filosofinių pamąstymų gelmes ir nors mintimis padiskutuoti su jais. Šio žurnalo skaitymas man tapo šeštadienio ryto maloniu ritualu, kai su kavos puodeliu vėl įsirangai į šiltą guolį ir, vos tik atskleidęs pirmą puslapį, atveri duris į nuostabų meno pasaulį...“

 

Ne tas pats, kas vyksta

 

Daiva Janauskaitė-Pauliukevičienė, žurnalistė: „Mano mama Zita Janauskienė yra 81 metų buvusi lietuvių kalbos mokytoja. Ji užaugo Klaipėdoje, dabar gyvena Plungėje. Klaipėda jai – lyg gimtas miestas. Jai viskas čia įdomu, kai apsilanko uostamiestyje, apžiūri parodas, įsigyja bilietus į koncertus, spektaklius, todėl žurnalas „Durys“ yra, tiesiogine to žodžio prasme, jos durys į kultūrinį jai artimo miesto gyvenimą. Pati yra ne kartą prisipažinusi, kad perskaito jame viską nuo pradžios iki paskutinio puslapio. Žurnalą ji labai vertina, o perskaičiusi duoda savo kaimynei, kuri taip pat visą gyvenimą dirbo mokytoja. Buvusi istorijos mokytoja „Duryse“ randa sau labai daug įdomaus. Žurnalas keliauja iš rankų į rankas. Jį skaito daugelis buvusių mano mamos kolegių. Z.Janauskienė planuoja „Duris“ prenumeruoti“.

„Durys“ jau turi įvairaus amžiaus prenumeratorių ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Šilutėje ir net Širvintose. Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, paklausta, kodėl ji ir kiti jos kolegos skaito šį žurnalą, atsakė: „Mums ne tas pats, kas vyksta mūsų regione. Skaitome, kad neliktume užribyje. Turime draugų uostamiesčio kultūros bendruomenėje, lankomės renginiuose, mums įdomu, koks jų rezonansas. Tiesą sakant, Šilutėje kaip ir nėra, kas visapusiškai skleistų kultūrinę žinią – ne tik aprašinėtų, girtų, kad buvo gražu, bet ir paanalizuotų, keltų mūsų problemas žiniasklaidoje. Nesyk pasvajojome – jei „Durys“ taptų dar plačiau atvertos, būtų puiku“.

Viskas įmanoma, įsitikinusi žurnalo redaktorė. Jau dabar „Durys“ dairosi ne tik po Klaipėdos, bet ir po Palangos, Neringos, Plungės kultūrinį gyvenimą, ieškodamos jo reiškinių, o radę paskleidžia žinią. Telšiai ir Šilutė žurnalą taip pat domina, tik jam įsibėgėjus reikia šiek tiek laiko sustiprėti, kad apglėbtų dar plačiau. „Durys“ atviros iniciatyvoms, kaip tai padaryti kuo geriau ir greičiau.

 

NUOTRAUKOSE:

„Durų“ žurnalo pristatymas P.Domšaičio galerijoje Klaipėdoje 2014 m. vasario 28 d.

 



 

Mūsų draugai